header

Privatusis naršymas

Naršant internete, [10]naršyklės kaupia aplankytų svetainių istoriją, laikinus aplankytų svetainių failus, slapukus, atvertas bylas ir pan. Jei norite, kad ši informacija liktų konfidenciali, naudokite privačiojo naršymo režimą. Jį turi visos populiariausios interneto naršyklės. Privačiojo naršymo režimas pašalina visą interneto naršyklės sukauptą informaciją, kai tik jos langas yra uždaromas. Instrukcijas, kaip įjungti privačiojo naršymo režimą, galite rasti žemiau.

Jei naudojatės „Mozila Firefox“ naršykle, spauskite simbolį 9 esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe ir pasirinkite nustatymą „Naujas privatusis langas“ (angl. New Private Window) arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+P“.

Jei naudojatės „Google Chrome“, spauskite simbolį 11

 

esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe ir pasirinkite nustatymą „New incognito window“ arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+N“.

Jei naudojatės „Internet Explorer“, spauskite simbolį 12 esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, pasirinkite „Safety“ ir „InPrivate Browsing“ arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+P“.

„Facebook“: internete anonimiškumo neturėtų likti

Neseniai vykusioje diskusijoje socialinio tinklo „Facebook“ [7] rinkodaros direktorė Randi Zuckerberg pareiškė, jog anonimiškumas internete turėtų visiškai išnykti. Kompanijos vadovo Marko Zukerbergo sesuo Randi Zuckerberg įsitikinusi, jog visuotinis anonimiškumo atsisakymas turi įvykti.

Šią mintį ji išreiškė dalyvaudama žurnalo „Marie Claire“ suorganizuotoje diskusijoje apie socialinės terpės ir kibernetinio priekabiavimo problemas. „Realių vardų naudojimas internete galėtų padėti iš esmės sumažinti kibernetinėje erdvėje vykstančių patyčių ir priekabiavimo problemą. Žmonės elgiasi daug geriau, kai viešai pateikiami jų vardai. Manau, jog anonimiškumo uždanga prisidengę asmenys jaučiasi, tarsi esantys už uždarų durų ir kad gali sakyti ką tik panorėję. Yra labai daug, ką mes galėtumėme nuveikti šiuo klausimu ir aktyviai dirbame ta kryptimi“, – teigė Randi.

Su šia mintimi tik iš dalies sutinka portalo „4chan“ įkūrėjas Kristoferis Pūlas (Christopher Poole), kuris teigia, jog ne visada ir ne visus veiksmus būtina identifikuoti su konkrečiais asmenimis, kadangi tada bendravimas internete praras „eksperimentavimo žavesį“.

„Manau, jog realių vardų reikia tik tuo atveju, kai jūsų veiksmai gali ką nors nuskriausti; visais kitais atvejais anonimiškumas nėra blogai“, – dalijasi savo mintimis Kristoferis.

Jau kurį laiką tiek „Facebook“, tiek „Google“ bando priversti jų paslaugomis besinaudojančius asmenis pateikti tikruosius vardus ir veikiančius elektroninio pašto adresus. Abi kompanijos itin „kruopščiai“ linkusios taikyti įvairias sankcijas savo vartotojų sąskaitoms, netgi kai tokie apribojimai grindžiami abejotina ar net melaginga informacija. Bet ar tai tikrai teisinga? Juk pagrindinis „Facebook“ ir „Google+“ tikslas – sudaryti palankias sąlygas bendrauti draugams, šeimoms, bendradarbiams ir verslo partneriams. Teoriniu požiūriu, lyg ir neturėtų būti poreikio slėptis už netikrų vardu. Tačiau net „Google“ vyresnysis viceprezidentas Vic Gundotra pripažįsta, jog „Google+“ tinkle savo tikrojo vardo neatskleidžia.

Žinoma, tenka pripažinti, jog kai kurioms nuomonėms išreikšti – ypač nepalankioms tam tikro asmens atžvilgiu – anonimiškumas gerokai palengvina gyvenimą. Ar vertimas naudoti tikrus vardus neapribos žodžio laisvės? Be to, toli gražu ne visi internete slapyvardžiais pasivadinę asmenys elgiasi netinkamai.

Neseniai programišių grupuotė „Anonymous“ pareiškė, jog „Facebook“ pardavinėja savo tinkle prisiregistravusių narių asmeninę informaciją įvairioms vyriausybinėms agentūroms ir duoda priėjimą prie šios informacijos įvairioms saugumo kompanijoms. Kol kas šis scenarijus nėra patvirtintas oficialiai, tačiau jei socialiniuose tinkluose visi vietoj savo vardų imtų naudoti tik slapyvardžius, tada socialinis portalas netektų potencialiai paklausios prekės. Atsižvelgiant į tai, visiškai nenuostabu, kodėl „Facebook“ nori, kad anonimiškumas išnyktų.

„Viskas, ką jūs nuveikiate „Facebook“ tinkle, ten ir lieka, nepriklausomai nuo jūsų privatumo nustatymų. Ištrinti sąskaitų neįmanoma, ir net jei tai padarytumėte, visa jūsų asmeninė informacija lieka „Facebook“ ir ją galima pasiekti bet kuriuo metu. Privatumo nustatymų keitimas yra iliuzija. „Facebook“ apie jus žino daugiau, nei jūsų šeima“, – rašė „Anonymous“ atstovai šį mėnesį išplatintame pranešime.

 

Daugiau...

#Anoniškumas

#Tor projektas

#Private browsing

#I2P

#Linux OS

#Anonymous P2P

#Netsukuku projektas

#A Radical's Introduction to Anonymity

Anoniminis naršymas naudojantis tarpiniais serveriais

Vienas populiariausių ir paprasčiausių būdų paslėpti savo IP adresą internete yra[10] tarpiniai serveriai (angl. proxy servers). Nemokami anoniminiai tarpiniai serveriai, pvz., 

Anonymouse.org

 ar kproxy.com, veikia kaip tarpininkai tarp jūsų ir jūsų aplankytų tinklalapių. Tad jūsų IP adresas lieka paslėptas nuo svetainių, kuriose lankotės, nes vietoje tiesioginio ryšio su interneto svetainėmis, susisiejate su tarpiniu serveriu, per kurį yra peradresuojamos visos jūsų užklausos.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad visi serveriai, taip pat ir tarpiniai, dažniausiai kaupia duomenis apie visus apsilankymus. Tarpiniai serveriai gali sekti jūsų siunčiamų duomenų srautą. Todėl naudodamiesi tokiu serveriu ir jungdamiesi prie asmeninių paskyrų, būtinai naudokite https protokolą, jei tik yra galimybė. Tarpinis serveris taip pat sulėtina naršymo internete spartą. Be to, rasti patikimą ir stabilų tarpinį serverį dažnai būna sudėtinga.

VPN

VPN (angl. Virtual Private Network) yra virtualusis privatusis tinklas. Visas duomenų srautas yra perduodamas per VPN serverį. Šis visą siunčiamą duomenų srautą užšifruoja. Taip apsaugoma, kad IP adresas nebūtų perduotas svetainėms, kuriose lankotės. VPN taip pat paslepia duomenis, kai naudojatės viešaisiais tinklais kavinėse ar oro uostuose. Skirtingai nuo nemokamų paslaugų, pvz., TOR tinklo, VPN gali būti mokamas. Tačiau mokama paslauga suteikia daug didesnį pralaidumą, todėl veikia sparčiai.