header

Privatusis naršymas

Naršant internete, [10]naršyklės kaupia aplankytų svetainių istoriją, laikinus aplankytų svetainių failus, slapukus, atvertas bylas ir pan. Jei norite, kad ši informacija liktų konfidenciali, naudokite privačiojo naršymo režimą. Jį turi visos populiariausios interneto naršyklės. Privačiojo naršymo režimas pašalina visą interneto naršyklės sukauptą informaciją, kai tik jos langas yra uždaromas. Instrukcijas, kaip įjungti privačiojo naršymo režimą, galite rasti žemiau.

Jei naudojatės „Mozila Firefox“ naršykle, spauskite simbolį 9 esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe ir pasirinkite nustatymą „Naujas privatusis langas“ (angl. New Private Window) arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+P“.

Jei naudojatės „Google Chrome“, spauskite simbolį 11

 

esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe ir pasirinkite nustatymą „New incognito window“ arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+N“.

Jei naudojatės „Internet Explorer“, spauskite simbolį 12 esantį dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, pasirinkite „Safety“ ir „InPrivate Browsing“ arba paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+Shift+P“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANONIMIŠKUMAS INTERNETE, AR PAGRĮSTA BAIMĖ?

Šiuo metu daug kur vyksta diskusijos apie anonimiškumą internete [1], apie susirašinėjimų sekimus, apie asmeninės informacijos perdavimus saugumo tarnyboms ir panašiai. Vieni piktinasi, kiti verkia, treti reikalauja anonimiškumo. Tačiau mano giliu įsitikinimu, tikėtis jog internetas kada nors bus anonimiškas nereikėtų, jis niekada nebus anonimiškas, kadangi tam akivaizdžiai prieštarauja projektų ir servisų personalizacijos tendencijos: prisiminkime jog dar visai nesenai autorizuotis reikėdavo tik tikrinant savo elektroninį paštą, dabar gi, naujų projektų dirbančių be autorizacijos praktiškai nėra. Ir dažniausia tokie projektai net nesikuklindami klausia apie tai kas jiems įdomu. O dar jei prisiminus apie galimybę autorizuotis su Facebook, Twitter ar pasinaudojus kito savo socialinio tinklo profiliu... Juk tuo pačiu mes patys suteikiam teisę servisui knaisiotis savo profilyje ir sužinoti kur mes mokėmės, dirbam, kas draugai ir dar daugybę asmeninės informacijos. Bet turbūt labiausia visus dominantis klausimas yra asmeninės informacijos perdavimas spec. tarnyboms. Net neabejokite - be kalbų perduoda tik pareikalavus. O kartais net ir patys nuneša ! Ir nesvarbu ar tai lietuviškas servisas, ar amerikietiškas ar dar koks. JAV yra net specialus įstatymas, vadinasi berods Patriot Act, kur juodu ant balto parašyta jog "jūsų slaptas" gali tapti "jų akivaizdžiu". Tačiau ar tikrai tai taip jau blogai ? Ar ne be reikalo mes čia darom iš savęs pasaulio bambą ir verkiam dėl asmeninės informacijos ? Dažniaus ia servisai renka informaciją tam, kad galėtų jums pateikti kuo geresnį pasiūlymą arba paprasčiausiam statistikos skaičiavimui. Be abejo savo statistinius skaičiavimus jie gali kam nors parduoti, tačiau esu įsitikinęs jog ši statistika būna beasmenė, nebent jūs Džastinas Byberis, Leidi Gaga ar Styvas Džobsas. .. Tokia informacija mažai ką domina, nebent prekybininkus, kurie nori jums ką nors įsiūlyti. Analizuoja tokią informaciją pats servisas, o ne prekybininkai , taip kad ją platinti nėra prasmės. Be to, paaiškėjus informacijos nutekėjimo atvejui, servisas ar projektas praktiškai yra pasmerktas mirčiai. Taip kad manau mes čia per daug baiminamės ir sureikšminame savo asmeninę informaciją. Kad ir kaip nemalonu būtų, pripažinkime - daugelis iš mūsų esam tik pilka masė, kuri be šeimos narių ir draugų nieko daugiau nedominame. Kas liečia spec. tarnybas, tai aišku jie seka kaip sugeba. Seka visos saugumo tarnybos, tačiau manau visi sutiksit jog tai tikrai ne totalus sekimas. Įsivaizduokit kiek reikėtų agentų, kad sekti visus tinklo vartotojus. Sakysit automatizuotas sekimas ? Be abejo, net nesiginčysiu. Tačiau ar mane labai jaudina, kad kažkoks robotas skaitys mano žinutes ? Juk jie greičiausia nustatyti taip jog skaitytų ir informuotų apie žinutes surištas su terorizmu ar grėsme valdžiai... Ir labai abejoju jog juos sudomintų susirašinėjimas apie ką nors kitą. Pagalvokim - juk jei šis robotas pagaus teroristą, 99% vartotojų tuo tik apsidžiaugs. Galbūt kai kam šie mano asmeniniai pamąstymai apie anonimiškumą pasirodys neteisingi, tačiau mano giliu įsitikinimu situacija yra būtent tokia. Taip kad jei jūs esate vienas iš eilinių piliečių - miegokit ramiai, jūsų duomenys tikrai niekam neįdomūs.

88

 

 

Daugiau...

#Anoniškumas

#Tor projektas

#Private browsing

#I2P

#Linux OS

#Anonymous P2P

#Netsukuku projektas

#A Radical's Introduction to Anonymity

Anoniminis naršymas naudojantis tarpiniais serveriais

Vienas populiariausių ir paprasčiausių būdų paslėpti savo IP adresą internete yra[10] tarpiniai serveriai (angl. proxy servers). Nemokami anoniminiai tarpiniai serveriai, pvz., 

Anonymouse.org

 ar kproxy.com, veikia kaip tarpininkai tarp jūsų ir jūsų aplankytų tinklalapių. Tad jūsų IP adresas lieka paslėptas nuo svetainių, kuriose lankotės, nes vietoje tiesioginio ryšio su interneto svetainėmis, susisiejate su tarpiniu serveriu, per kurį yra peradresuojamos visos jūsų užklausos.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad visi serveriai, taip pat ir tarpiniai, dažniausiai kaupia duomenis apie visus apsilankymus. Tarpiniai serveriai gali sekti jūsų siunčiamų duomenų srautą. Todėl naudodamiesi tokiu serveriu ir jungdamiesi prie asmeninių paskyrų, būtinai naudokite https protokolą, jei tik yra galimybė. Tarpinis serveris taip pat sulėtina naršymo internete spartą. Be to, rasti patikimą ir stabilų tarpinį serverį dažnai būna sudėtinga.

VPN

VPN (angl. Virtual Private Network) yra virtualusis privatusis tinklas. Visas duomenų srautas yra perduodamas per VPN serverį. Šis visą siunčiamą duomenų srautą užšifruoja. Taip apsaugoma, kad IP adresas nebūtų perduotas svetainėms, kuriose lankotės. VPN taip pat paslepia duomenis, kai naudojatės viešaisiais tinklais kavinėse ar oro uostuose. Skirtingai nuo nemokamų paslaugų, pvz., TOR tinklo, VPN gali būti mokamas. Tačiau mokama paslauga suteikia daug didesnį pralaidumą, todėl veikia sparčiai.