Anonimiškas naršymas internete: tikrovė ar iliuzija?

Į paieškos sistemą įvedame mus dominantį terminą, skaitome el. paštą, paliekame straipsnio komentarą, įsigyjame prekių ir paslaugų. Esame nepastebimi ar mus stebi komercinis, ar net kriminalinis „Didysis Brolis“? Didelei verslo daliai persikeliant į internetą, mus vis dažniau pasiekia mums pritaikyti reklaminiai pranešimai. Kaip rasti pusiausvyrą tarp ekonominių interesų ir asmeninių duomenų apsaugos[6]? Atsakymų į šį klausimą ieškota sausio 21 d. Piliečių laisvių komiteto rengtame seminare.

Didelė verslo ir reklamos dalis palaipsniui persikelia į internetą – šiuo metu interneto reklamos rinka sudaro 27 mlrd. JAV dolerių, o per ketverius metus ši suma turėtų padvigubėti.

Be abejo, kiekviena elektroninio verslo bendrovė trokšta atsiriekti kuo didesnę rinkos pyrago dalį. Jei „Google“ būtų leista įsigyti „DoubleClick“, šios milžinės serveriuose atsidurtų milžiniški privačios informacijos kiekiai.

Nemokamo interneto nebūna

Susidaro įspūdis, jog daugelis interneto paslaugų – el. pašto dėžutė, žinios, pramogos ir t.t. – gali būti nemokamos. Vis dėlto už šias paslaugas netiesiogiai „atsiskaitome“ skaitydami reklamą – skydelius, iššokančius langus, paieškų sistemų sugeneruotą tekstinę reklamą.

Pasak ES vartotojų apsaugos organizacijos BEUC atstovės Cornelios Kutterer, vartotojų mokama kaina – tai asmeninių duomenų ir privatumo praradimas. „Neretai vartotojai apsigauna, manydami, jog internetas yra pakankamai anonimiškas“, – sakė ji.

Anot C. Kutterer, vartotojai nežino, jog duomenys yra renkami, nesuvokia, kam jie naudojami ir ar juos įmanoma pakeisti. „Google“ atstovų teigimu, ši bendrovė paieškos užklausas saugo 18 mėnesių.

Duomenų kaupimo klystkeliai

Internetinė reklama tampa vis labiau personalizuota, geriau išmananti apie tai, kas mums rūpi ir ko mums reikia. Tai – mūsų elgesio sekimo – elgsenos rinkodaros (angl. „behavioural marketing“) išdava. Deja, mūsų lankomi puslapiai ir elgesys internete ne tik leidžia bendrovėms mums pateikti individualius poreikius atitinkančią reklamą.

Per IP adresą, slapukus ir kitais būdais renkami duomenys sukuria mūsų elgesio internete šleifą, leidžiantį nesunkiai dešifruoti didelę mūsų gyvenimo dalį. Patekusi į piktadarių rankas, ši informacija mažų mažiausiai reikš pavogtą asmeninę informaciją, daugiausiai –pavogtą asmenybę.

„Google“ ir „DoubleClick“ sandoris – grėsmė konfidencialumui?

Svarstymus Parlamente privertė surengti duomenų apsaugos perspektyvų klausimas vykstant sparčiai technologijų plėtrai bei „Google“ planai prisijungti „DoubleClick“. Europos Komisija, atsižvelgdama į rinkos koncentravimo ir duomenų apsaugos aspektus, iki balandžio 2 d. turėtų pateikti savo sprendimą dėl minėto sandorio. Ar šis tikslinės tekstinės ir vizualinės rinkodaros lyderių susijungimas nereikš „dvigubo vartotojo paspaudimo“?
Sophie In't Veld (Liberalų ir demokratų aljansas, Nyderlandai) priminė, jog socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai sukilo prieš tinklo ketinimus teikti jų duomenis reklamos tiekėjams. Anot jos, konfidencialumą internete gali užtikrinti didesnė konkurencija.

Susirūpinimą galimu „Google“ ir „DoubleClick“ susijungimu išreikė ir Carlos Coelho (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Portugalija). Anot JAV Elektroninio privatumo informacijos centro (angl. EPIC) atstovo Marc Rotenberg, šių bendrovių ir jų duomenų bazių sujungimas tikrai kels grėsmę konfidencialumui.

Seminare kalbėjęs „Google“ atstovas Peter Fleischer apgailestavo, kad diskusijoje dėl „DoubleClick“  prisijungimo suplakami du nesusiję dalykai  – konkurencijos teisės peržiūros ir asmens duomenų apsaugos klausimai.

Ar mes apsaugoti?

Asmens duomenų rinkimą ir tvarkymą reglamentuoja nacionalinės duomenų apsaugos taisyklės, kurias harmonizavo 1995 m. duomenų apsaugos direktyva (95/46/EB), leidžianti kaupti duomenis tik įvardintais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais.

ES siekia stiprinti asmens privatumo apsaugą peržiūrėdama 2002 m. direktyvą dėl asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (2002/58/EC). Europos Komisijos pareigūnas seminare pristatė naujausius šios institucijos pasiūlymus, akcentuodamas vartotojų informavimo svarbą, ypač netinkamo duomenų panaudojimo ar jų praradimo atvejais.

Dauguma seminaro dalyvių sutiko, jog siekiant užtikrinti asmens teisę į privatumą globaliame internete, būtina pasitelkti tarptautinius mechanizmus ir taisykles.