Pasidaryk pats. Anoniminis interneto naršymas

Visuomenės stebėjimas neatsiejamas nuo jos kontroliavimo. Stebintys[2] žino daugiau ir gali tas žinias pritaikyti mūsų kontrolei. Kontrolė gali apsiriboti specialiai tau pritaikyta prekių ir paslaugų pasiūla, specialiai tau parinktu pardavimų vadybininku ar dar kokiu nekaltu gyvenimo „palengvinimu“, tačiau lygiai taip pat gali virsti į šantažą, dideles pinigines baudas ar net kalėjimo kamerą.

Lietuvoje jau būta ne vieno atvejo, kai į naivaus komentarų rašytojo buto duris pasibeldė uniformuoti dėdulės. Vis gi mane nuoširdžiai stebina žmonių tikėjimas, kad nieko neįmanoma padaryti. Neva niekur nepasislėpsi ir nieko nepaslėpsi – jie viską žino, o jei nežino – nesunkiai sužinos.

Toks magiškas tikėjimas valdžios visagalybe neatsirado šiaip sau. To buvo siekiama. „Padėtis kontroliuojama“, – kiek kartų girdėjome šią frazę pačiu geriausiu eterio laiku? Arba matėme įspėjimą prie įvažiavimo į miestą: „Miestas stebimas video kameromis“. Nejaugi visas miestas?! Aišku ne – geriausiu atveju kokie 10% centrinėje dalyje, tačiau kontroliuojantiems (ir valdantiems) visada geriau kurti kontrolės neišvengiamumo iliuziją.

Viena tokių iliuzijų yra elektroninės erdvės stebėjimas ir kontrolė. Viskas žinoma, nieko nenuslėpsi? Mano nuomone, ne viskas taip paprasta, kaip bandoma parodyti. Šį kartą pabandysiu paaiškinti, kaip pereiti prie anoniminio naršymo.

Visų pirma, kam apskritai naršyti anonimiškai? Kaip jau minėjau, susitaikius su stebėjimu ir nieko nedarant, žmogus tampa pažeidžiamu. Jo veiksmai elektroninėje erdvėje lengvai fiksuojami, identifikuojami, grupuojami ir naudojami. Kažkas galbūt iš to užsidirbs pinigų, pavyzdžiui, „Google“ ar kitos paieškos sistemos; kažkas identifikuos komentarų rašytoją ar ramybės drumstėją; kažkas tiesiog priskirs tave tam tikrų interesų grupei, tuo žymiai susiaurindamas paieškos lauką esant reikalui; kažkas tiesiog sukaups duomenis tavo asmens bylai.

Kiek teko girdėti, specialiosios tarnybos jau bandė išgauti kai kurių anarchija.lt portalo komentatorių IP adresus, kurie labai nesunkiai galėjo pavirsti konkrečiais adresais, namų ir butų numeriais. Tos tarnybos dar ilgai nepranyks – kaip sakoma, toks jų „darbas“. Tad ką gi galima priešpastatyti?

Į pagalbą mums ateis taip vadinamieji proxy serveriai. Iš esmės tai yra tarpinis kompiuteris, į kurį kreipiasi tavo kompiuteris, o jis kreipiasi į kitą kompiuterį prašydamas interneto resursų. Šis kompiuteris ar tarnyba matys ne tavo, o proxy serverio IP adresą. Taigi šioks toks anonimiškumas lyg ir atsiranda. Bėda ta, kad įproxy serverį atkeliaujantys jūsų duomenys nėra šifruoti ir atitinkamos struktūros nesunkiai išgaus IP adresą iš proxy serveryje likusių jūsų pėdsakų.

Protingi žmonės sukūrė, mano nuomone, geriausią šiuo metu atviro kodo programą, skirtą visa galva aukštesniam anonimiškumui pasiekti – Tor. „Tor“ yra savanorių palaikomas proxy serverių tinklas, kurį šiandien noriai naudoja ta pati policija, šnipai, disidentai, žurnalistai, aktyvistai, kariškiai, teisininkai, korporacijos ir visi kiti, kuriems dar rūpi privatumas, tarp jų – ir Indymedia.

Įsimaišęs į šią slapukautojų minią, tapsite labai ir labai sunkiai susekamas. Kai naudojamasi „Tor“ sistema, sujungimas vyksta ne per vieną, o per tris atsitiktinai parinktus proxy serverius. To kaina – kiek mažesnis greitis, tačiau kartais tikrai verta luktelėti. Nė vieno serverio operatorius nežino, kas tu esi ir su kuo jungiesi, nes duomenų srautas tarp proxy serverių šifruojamas. Duomenys nešifruojami tik kreipiantis į galutinį tašką.

Instaliavimas ir konfigūravimas Windows XP/Vista/7/Server edition OS

1. Atsisiųskite programų instaliavimo paketą, kuriame yra patalpintos visos keturios darbui jau sukonfigūruotos programos. Paleiskite jį ir išpakuokite ten, kur jums patiks ir spaudinėkite „next“ bei „OK“, nes daugumai žmonių nebus jokio reikalo ką nors keisti.

2. Kad „Firefox“ pradėtų naudoti „Tor“, uždarykite naršyklę ir vėl paleiskite iš naujo. Naršyklės lango apačioje dešinėje, arba priklausomai nuo naršyklės versijos viršuje atsiras „Tor“ mygtukas (Tor enabled/Tor dissabled).

3. Įsitikinkite, ar viskas veikia. „Vidalia“ naudoja mažą žalią svogūną (kai veikia) sistemos juostos dešinėje arba kairėje viršuje. Dabar naršyklėje įveskite https://check.torproject.org/ ir, jei viskas gerai, pamatysite tokį vaizdą:

Jei dar yra neaiškumų, gali peržiūrėti šį video: