Informatikos (inžinerinio) mokslinio darbo rašymas

Įvairios pamokos | Kitos pamokos

07325 • atnaujinta prieš:

Pav.: Informatikos (inžinerinio) mokslinio darbo rašymas

Rašant mokslinį darbą, magistro ar daktaro tezes, galioja keletas bendrų darbo pateikimo taisyklių. Žinoma, jog jos skiriasi skirtinguose universitetuose ir fakultetuose, tačiau tikrai galima įžvelgti bendrų dalykų. Apžvelgsime pagrindinius ir dažniausiai sutinkamus punktus informatikos mokslo (o gal ir ne tik) darbo paruošimo ir pateikimo aspektus.

Pradžioje reikia pasirinkti darbo vadovą ir temą.

Vadovo pasirinkimas. Savaime suprantama, jog rašant darbą pas visų gerbimą ir mokslo įstaigoje gerą vardą turintį "prof." gintis bus lengviau, nes negali būti, kad gerbiamo profesoriaus studentas pateikė niekam tikusį darbą. Tikrai negali būti! Todėl ir lengviau. Beje, reiklus ir griežtas profesorius privers jus parašyti darbą geriau, o pasirinkdami jį vadovu, tikriausiai, eliminuosite jį iš potencialių oponentų gynimo metu, nes jis susilaikys arba bus jūsų pusėje. Žemėjant vadovo moksliniam ir pedagoginiam statusui, neturėsite "prof." suteikiamų privilegijų, tačiau kuo mažiau titulų tuo, greičiausiai, gausite daugiau dėmesio iš vadovo pusės ir tikriausiai žemiškesnę (arčiau gyvenimo) temą.

Temos pasirinkimas. Renkantis temą galimi du būdai:

  • Plaukimas pasroviui, kai temą pateikia vadovas, į kurį kreipiatės. Mažiau problemų galvojant, ką čia gero reikia padaryti, tačiau darysite, ką lieps, nebūtinai jums tai patiks ir nebūtinai prisiminsite studijas kaip naudingas.
  • Savarankiškas temos pasirinkimas, kai temą renkatės jūs, kreipiatės į vadovą, koreguojate arba atrandate joje mokslinę mintį ir darote. Sudėtinga! Reikia turėti minčių, reikia turėti tikslą, tačiau tada studijos įgyja prasmę.

Toliau labai svarbus darbo turinio sudarymas. Turinys turėtų būti pradžia, kuri užima apie 1 puslapį, kurią parašius darbas nebūna tik mintyse, kuri padeda sudėlioti mintis ir matyti, kas turima, o ko dar trūksta. Galite susidėti turimą informaciją užsienio kalba, įkopijuoti rastas diagramas, paveiksliukus. Juos išversite ar pakeisite vėliau, tačiau jau dabar matysite ko labiausiai trūksta.

Žinoma, žemiau išdėstytas darbo turinys su paaiškinimais nereiškia, jog jūsų turinys turi vienas prie vieno sutapti su pateiktuoju, tačiau gairės, tikiuosi, padės:

  1. Terminų ir santrumpų žodynas.
    Kas? Trumpi terminų ir darbe naudojamų santrumpų paaiškinimai.
    Kodėl? Tam kad skaitytojas prieš pradėdamas gilintis į darbą susipažintų su tekste naudojamais terminais.
    Kaip? Geriausia tai pateikti lentele, kurios viename stulpelyje rašomas terminas ar santrumpa, o kitame - paaiškinimas ir, jei reikia, oficialus kitos kalbos santrumpos paaiškinimas. Pvz.: UML - Unifikuota modeliavimo kalba (angl. Unified Modeling Language)
  2. Įvadas
    Kas? Įvadas į mokslinio darbo temą, jos formulavimas, uždavinių iškėlimas ir mokslinio naujumo apibrėžimas. Galima įterpti darbo struktūros aprašą, kalendorinį darbo planą, mokslo objekto apibrėžimą. Įvadas turėtų užimti apie 10% viso darbo apimties.
    • Problemos aktualumas.
      Kas? Apie 1 puslapį teksto supažindinančio skaitytoją su esama realybe bei nagrinėjamos temos aktualumu.
      Kodėl? Nes įvadas padeda susivokti situacijoje.
      Kaip? Rašomas pradedant nuo abstrakčių dalykų, tokių kaip "Sparčiai vystantis informacinėms ir komunikacinėms technologijoms..." arba "Kosminiams laivams skrodžiant kosmoso erdves..." ir iš lėto privedant prie temos esmės ir jos aktualumo šiandieniniame kontekste, panašiai taip: ".., todėl nagrinėjamas metodas leidžia pagerinti .... ".
    • Darbo tikslas.
      Kas? 1 sakinys nusakantis viso darbo esmę.
      Kodėl? Nes tai mokslinis darbas, o jis turi turėti tikslą.
      Kaip? Nepilstant iš tuščio į kiaurą, nerašant jokių įžangų ar paaiškinimų. Tikslus ir vienareikšmiškas.
    • Darbo uždaviniai.
      Kas? Trumpais punktais išdėstytas jūsų darbo atlikimo scenarijus.
      Kodėl? Todėl, kad pasiekti darbo tikslui reikia atlikti ne vieną žingsnį, o juos daugiau mažiau gaunate apsibrėžti pačioje darbo pradžioje.
      Kaip? Kiekvienam tolesniam skyriui reikėtų parašyti po 1-3 uždavinius, kurie skambėtų panašiai į: *Išanalizuoti panašius sprendimus, *Išanalizuoti technologijas, *Suprojektuoti ir realizuoti sprendimą (sistemą, metodą, algoritmą), *Atlikti testavimą ir eksperimentus, *Padaryti išvadas.
    • Mokslinis naujumas.
      Kas? Trumpa pastraipa, keli sakiniai arba keli punktai apie tai koks mokslinis naujumas yra jūsų darbe.
      Kodėl? Bet kuris rimtas mokslinis darbas reikalauja vienokio ar kitokio naujumo, kažkokio metodo ar algoritmo patobulinimo, greitaveikos ar funkcionalumo pagerinimo, vienos ar kitos technologijų apjungimo. Vien esamos padėties apžvalga, duomenų surinkimas ir jų pateikimas darbe nėra mokslinio darbo rezultatas.
      Kaip? Pagalvokite apie darbo esmę, jo tikslą ir parašykite, koks bus pasiekto rezultato išskirtinumas, galbūt pats darbo procesas skirsis nuo visuotinai priimtų standartų, gal panaudosite esamą metodą naujoje srityje.
  3. Analizės dalis
    Kas? Analogiškų sistemų, algoritmų, technologijų, sprendimų, metodų, kurie tiesiogiai susiję su mokslinio darbo atlikimu, jo realizacija. Analizė turėtų užimti apie 40-50% viso darbo apimties.
    • Panašių sprendimų analizė.
      Kas? Keletas skyrelių nagrinėjančių panašius sprendimus, kurie buvo atlikti iki jūsų arba yra atliekami šiuo metu.
      Kodėl? Jei neišradinėjate kažko visiškai unikalaus ir naujo, reiškia pasaulyje jau yra sukurta panašių produktų, metodų ar sprendimų, juos reikėtų apžvelgti ir tuo parodyti, jog negyvenate tik savo iliuzijų pasaulyje, o žinote, kas vyksta apie jus ir pasaulyje.
      Kaip? Pasidomėkite ar panašūs darbai ir tyrimai nebuvo atlikti jūsų mokslo įstaigoje, nes yra gražu žinoti apie kolegas ir tai dažniausiai labai patinka gynimo komisijai. Toliau ieškokite internete ir literatūroje, pageidautina rinkti mokslinius straipsnius arba konferencijų publikacijas, jos turi didesnę vertę, nei paprasti interneto šaltiniai ar Wikipedia.
    • Naudojamų technologijų analizė.
      Kas? Keletas skyrelių nagrinėjančių technologijas, kurias žadate naudoti jūsų darbui ar sprendimo kūrimui.
      Kodėl? Jei yra teorinis darbas, greičiausiai turi būti ir kažkoks realus sprendimas ar eksperimentas, o jį gausite realizuoti jums patogių technologijų pagalba.
      Kaip? Programuosite, pagalvokite apie programavimo kalbas (PHP, ASP, C++, Java.. Mysql, MsSql, Postgre.. HTML, XML), darysite skaičiavimus, pagalvokite apie statistikos rinkimą ir atvaizdavimą (Ms Excel, matlab, statistikos programos). Parašykite kokias ir kodėl renkatės technologijas.
    • Analizės išvados.
      Kas? Ne visada reikalingos, tačiau, jei parašysite keletą apibendrinimų apie atliktą analizę, blogiau nebus.
      Kodėl? Išvadų rašymas parodo, jog ne tik perteikiate informaciją, tačiau mokate ją apibendrinti.
      Kaip? Žinoma, punktais ir būtinai kiekvienoje išvadoje laikytis struktūros: kas daryta ir kas iš to seka.
  4. Projektavimo dalis
    Kas? Sprendimo projektavimas, techninė dalis, kurioje pateikiami reikalavimai sprendimui ir jo modeliai, realizacija bei testavimas. Projektavimo dalis turėtų užimti apie 20-30% viso darbo apimties.
    • Reikalavimai sprendimui.
      Kas? Jūsų sugalvoti arba užsakovo/vadovo pateikti reikalavimai sistemai, metodui ar kažkokiam kitam sprendimui.
      Kodėl? Sprendimas neatsiranda šiaip sau, greičiausiai jam yra poreikis, reikia apsibrėžti, ką žadate daryti, kaip tai turi atrodyti, kokios funkcijos ar kokie skaičiavimai.
      Kaip? Geriausia punktais, nes jie rodo informacijos sisteminimą. Reikalavimai pateikiami paprastais sakiniais taip lyg neturintis techninio išsilavinimo užsakovas aiškina vykdytojui ar sistemų analitikui.
    • Sprendimo projektavimas.
      Kas? Pagrinde UML diagramos ir schemos (konteksto, panaudos atvejų, klasių arba komponentų, sekų) su paaiškinimais.
      Kodėl? Todėl, kad parodyti projektavimo žinias ir įgūdžius. Diagramos ir schemos pageidautinos UML notacija, nes tai oficialiai pripažinta modeliavimo kalba, o jūs - savo srities profesionalas, todėl blokinės diagramos nupieštos su Ms Word atrodys mažų mažiausiai juokingos ir visiškai nesolidžios.
      Kaip? Atsimenate "Reikalavimus sprendimui"? Dabar užsakovo žodiniai reikalavimai turi virsti techniniais modeliais suprantamais sistemos ar sprendimo realizuotojui. Šiuo atveju, dirbate kaip sistemos analitikas (Praktinis UML).
    • Sprendimo realizacija.
      Kas? Aprašas kaip realizuota sistema. Jei programa - jos išvaizda ir esminiai kodo fragmentai, jei vykdomi skaičiavimai - formulės, jei kuriamas metodas - realizacijos schema.
      Kodėl? Nes tai darbo esmė.
      Kaip? Maksimaliai technine/matematine kalba. Nesigilinant į smulkmenas pateikiami tik esminiai realizacijos akcentai (duomenų struktūros, esminiai kodo fragmentai, skaičiavimo formulės, diagramos, programos langai)
    • Sprendimo testavimas.
      Kas? Realizuoto sprendimo, sistemos ar metodo testavimas.
      Kodėl? Kad žinotumėte ar nepadarėte klaidų.
      Kaip? Dažniausiai aprašoma naudojant testavimo atvejus, kuriuose nurodoma, kas testuojama, kokie įeities duomenys ir gaunami rezultatai bei ar tie rezultatai teisingi ar ne.
    • Išvados.
      Kas? Ne visada reikalingos, tačiau, jei parašysite keletą apibendrinimų apie atliktą projektavimo ar kūrimo etapą, bus tik geriau.
      Kodėl? Dirbote, kūrėte, todėl parašę išvadas, parodysite, jog mokate sisteminti informaciją ir turite ką pasakyti apie padarytą darbą. Nesumaišykite jų su galutinėmis išvadomis, rašykite tik apie projektavimo/kūrimo procesą.
      Kaip? Žinoma, punktais ir būtinai kiekvienoje išvadoje laikytis struktūros: kas daryta ir kas iš to seka.
  5. Eksperimentinė dalis
    Kas? Atlikti eksperimentai su realizuotu sprendimu. Ši dalis turėtų užimti apie 20-30% viso darbo apimties.
    • Atliktų eksperimentų rezultatai.
      Kas? Skyrelis, kuriame pateikiami atliktų eksperimentų su sprendimu rezultatai, savaime suprantama, su paaiškinimais.
      Kodėl? Eksperimentai yra mokslinio darbo pagrindas.
      Kaip? Pageidautina grafiškai (grafikai, diagramos, lentelės). Jei darote skaičiavimus arba kažkokius palyginimus ir gaunate krūvą skaičių, juos galite įdėti į priedus, o pagrindiniame dokumente pateikite viską vizualiai ir suprantamai.
    • Išvados.
      Kas? Išvados apie atliktus eksperimentus.
      Kodėl? Bandėte, eksperimentavote, todėl parašę išvadas, parodysite, jog mokate sisteminti informaciją ir turite ką pasakyti apie padarytą darbą. Nesumaišykite jų su galutinėmis išvadomis, rašykite tik apie eksperimentinę dalį.
      Kaip? Žinoma, punktais ir būtinai kiekvienoje išvadoje laikytis struktūros: kas daryta ir kas iš to seka.
  6. Išvados.
    Kas? Viso darbo galutinės išvados.
    Kodėl? Nes jų neparašę, neturėsite nieko svaraus pasakyti.
    Kaip? Jos tiesiogiai rišasi su darbo uždaviniais: jei buvo "išanalizuoti..", tai išvadose turi būti "Išanalizuota..", jei buvo "Suprojektuoti...", tada išvadose turi būti "Suprojektuota..." ir BŪTINAI parašyti, kas iš to seka. Pvz.: "Išanalizuotos analogiškos sistemos ir nustatyta, jog jų esamos funkcijos netenkina sistemai keliamų reikalavimų bei yra poreikis sukurti naują specializuotą sprendimą."
  7. Naudota literatūra.
    Kas? Visi skaityti straipsniai, knygos, konferencijų medžiaga, interneto šaltiniai.
    Kodėl? Nes jūs nenorite būti apkaltinti plagiavimu.
    Kaip? Dažniausiai citavimo darbe tvarka arba autorių pavardės išrikiuotos abėcėlės tvarka. Iškart pagalvokit apie nuorodas tekste (angl. cross reference), rašykite šaltinius į ir dėliokite nuorodas darbo rašymo metu, taip sutaupysite daug laiko tvarkydami galutinį dokumentą (Ms Word. Kaip sukurti savaime atsinaujinantį literatūros sąrašą).

Pamoka pateikta

Facebook