Debesų kompiuterija
Debesų kompiuterijos terminas vartojamas apibūdinti tiek platformą, tiek taikomosios programos tipą. Kaip platforma, technologija aprūpina, konfigūruoja, pertvarko serverius, kurie gali būti tiek fizinės mašinos tiek virtualios. Kita vertus, debesų kompiuterija apibūdina taikomąsias programas, kurios išplėstos iki pasiekimo naudojant internetą. Šiuo tikslu dideli duomenų centrai ir galingi serveriai yra naudojami palaikyti tinklo taikomąsias programas ir tinklo paslaugas [1]. Šiuo metu debesų kompiuterija yra viena labiausiai aptariamų technologijų šiuolaikiniame pasaulyje. Dėl technologijos siūlomų galimybių ji generuoja milžiniškas pajamas. Ją naudoja nuo stambių verslo įmonių iki namų vartotojų. „Gartner Inc.“ korporacijos duomenimis, debesų kompiuterijos rinka palyginti su 2012 metais, 2013 metais paaugo 18,5% ir pasiekė 131 milijardą JAV dolerių. Augimas prognozuojamas ir ateičiai. Nors žiūrint į prognozes, augimas paprastai yra didelis visuose regionuose, tačiau debesų kompiuterijos adaptacija priklausomai nuo šalies žymiai skiriasi [2]
Debesų kompiuterijos paslaugų formos
NIST išskiria tris pagrindines debesų kompiuterijos paslaugųformas – infrastruktūrą, platformą ir programinę įrangą [14, 15]:
SaaS. Vartotojas internetu užsisako ir gali naudotis konkrečiomis programomis, reikalingomis jo asmeniniams poreikiams - darbui ar projektui įgyvendinti. Tam vartotojui nereikia jokių investicijų, žmogiškų išteklių ar infrastruktūros, kurią reikia įdiegti ir valdyti, į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų, programos pasiekiamos ir su jomis dirbama naudojant interneto naršyklę Mokama už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis) arba dalis programų gali būti ir nemokamos. SaaS pavyzdžiai: Google Apps, Salesforce CRM, Zoho Office, Dropbox, Microsoft „Live“, Office 365, Gmail, Facebook, Reval, Antenna Software, Cloud9 Analytics, Netsuite, SuccessFactors, RightNow technologies ir kt.
PaaS. Vartotojui suteikiami infrastruktūros ištekliai, operacinė sistema kartu su programomis, programavimo kalbomis, bibliotekomis ir kitais įrankiais bei paslaugomis, skirtomis kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. Vartotojai (dažniausiai - programuotojai, programinės įrangos kūrėjai) moka už aplinkos naudojimo laiką ir reikalingus resursus. PaaS pavyzdžiai: Rollbase, SAP, Red Hat, Windows Azure, Google Apps engine, Force.com, GigaSpaces Cloud, Zoho creator, BungeeConnect, penspaces.org, Cloud Foundray ir kt.
IaaS. Vartotojas naudojasi serverių, duomenų saugyklų ištekliais, tinklo įranga, procesoriaus galia, reikiamu atminties kiekiu, įvairiomis valdymo, kontrolės ir ryšio programomis pagal poreikį. Paslaugų teikėjas užtikrina fizinės kompiuterinės infrastruktūros veikimą, o vartotojas naudojasi sutartam laikotarpiui išpirktais ištekliais, paliekant operacinės sistemos ir programų valdymą jo atsakomybėje. IaaS pavyzdžiai: Amazon EC2 (Elastic Computer Cloud), Amazon S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud, Google Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre), Amazon, Rackspace, Gogrid, Hosting.com ir kt.
Pagal kainos ir lankstumo kriterijus IaaS, PaaS ir SaaS skirtumus galima raiškiai pavaizduoti lyginamuoju grafiku.
Be trijų pagrindinių debesų kompiuterijos paslaugų tipų, dar išskiriami ir kiti, mažiau naudojami:
BaaS. (angl. Backup as a Service - tai atsarginių kopijų ir duomenų saugojimo paslauga, kuri suteikia galimybę saugoti svarbiausius duomenis tiekėjo talpykloje, kuri pasiekiama internetu;
CaaS. (angl. Communication as a Service) - ši paslauga apjungia elektroninio pašto,telefonijos, fakso bei konferencinės įrangos paslaugas;
DaaS. (angl. Database as a Service) - nutolusių duomenų bazių paslauga. Dažnai šiuotrumpiniu dar vadinama ir darbalaukio paslauga (angl.Desktop as a Service);
HaaS. (Hardware as a Service) - prilygsta IaaS paslaugai, taciau labiau orientuota į aparatinės įrangos, o ne į pilną tinklų ir kitos infrastruktūros objektą.