Autoriaus teisės
Jei manote, kad internete radę fantastišką saulėlydžio nuotrauką galite nevaržomai ją naudoti ir publikuoti savo tinklalapyje, tai leiskite nuvilti. Taip elgdamiesi galite sulaukti autoriaus teisių gynėjų pretenzijų. Ir ne tik jų – nuotraukos tikrojo autoriaus pretenzijų, keletą valandėlių gali tekti praleisti ir teismo posėdžių salėje, nurodymų atlyginti autoriui patirtą žalą bei paliepimo pašalinti pavogtą nuotrauką. Tačiau... viso to galite išvengti – susisiekite su nuotraukos autoriumi ir gaukite jo leidimą publikuoti jo kūrinį su nuoroda į autorių. Tokiu būdu turėsite nuotrauką ir galėsite būti ramūs, kad nepažeidėte autoriaus teisių. Autorius taip pat nebus nuskriaustas.
Atminkite, autoriai ir jų produkcijos naudotojai, kad „autoriaus teisės gina idėjos įgyvendinimo būdą, bet ne pačią idėją“ [1]. Jei sugalvojote sukurti dainai muziką, sukūrėte planą kaip tai padarysite, galiausiai parašėte natas, tačiau vis dėl to fiziškai muzikos kūrinio nesukūrėte, o jūsų kaimynas ėmė ir sukūrė tokių pat akordų muziką, tai savo planą galite drąsiai mesti į židinį – autorių teisės gina tik tai, kas yra sukurta.
Autoriaus teisės būna neturtinės ir turtinės. Pastarąsias galima parduoti arba perduoti. Turtinės teisės galioja net 70 metų po autoriaus išėjimo anapilin. Tačiau joks terminas netaikomas neturtinėms teisėms. Jos saugomos neterminuotai.
Neturtinės autoriaus teisės apima teises į autorystę, autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę. Šių teisių perduoti negalima. Turtinės autoriaus teisės apima kūrinio atgaminimą, išleidimą, vertimą iš/į kitos/kitą kalbą, kūrinio adaptavimą ar aranžavimą, kūrinio pardavimą, nuomą, importavimąm ir eksportavimą, kūrinio viešą atlikimą.
„Autorių teisių objektais nėra laikomi idėjų, procedūrų, procesai, sistemų, veiklos metodų, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai; oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; folkloro kūriniai" [2].
Norėdami detaliau susipažinti su autoriaus teisėmis turite nuodugniai susipažinti su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu ir Baudžiamuoju kodeksu. Pastaruosiuose dvejuose galite susipažinti kokios sankcijos taikomos už autoriaus teisių pažeidimus.
Internetas prieinamas visiems, tačiau jei tai, ką darote realybėje yra nelegalu, tai lygiai tą patį darydami ir internete, taip pat darysite nusikaltimą. Ar vogsite mėgstamos muzikos CD parduotuvėje, ar jį parsisiųsite internete iš įvairių „saugyklų“ – nusikaltimas bus toks pats – gausite vagišiaus vardą ir baudelę, o kai kada ir plius minus keletą metelių už grotų.
Kurdami tinklalapį esate atsakingas už tai, kas jame naudojama. Lygiai kaip ir aš dabar rašydama jums apie autoriaus teises privalau elgtis gražiai ir dėstyti tik savo mintis arba kitus autorius cituoti su nuorodomis į cituojamą šaltinį. Mandagumas ir pagarba kitiems turi būti juntama ir internete.
Etiketas internete
Tinklo etiketas – „bendravimo žiniatinklio taisyklių rinkinys, žiniatinklio etiketas. Tinklo etiketą galima būtų palyginti su garbės kodeksu.“ [3]. Amerikietė Princetono universiteto dėstytoja Virginija Shea knygoje „Netiquette“ suformulavo ir aptarė keletą bendriausių kompiuterių tinklo etiketo taisyklių [4]. Jei mama neišmokė, tai išmokysiu aš – žmogus yra individualybė, kurią reikia gerbti ne tik realioje aplinkoje, bet ir internete. Kad ir kaip jums nepriimtinas kito žmogaus pažiūris į juodaodžius ar nesuprantamas vyriškio pomėgis siuvinėti, neteisikite jo už tai ir nesmerkite jo minčių, žodžių, veiklos. Pamėginkite suprasti. Jei realybėje kalbėdami su žmogui nerodote jam įvairių nemandagių gestų, nekalbate necenzūriniais žodžiais, tai ir internete nesiuntinėkite nepadorių gifų ir nerodykite savo „turtingos“ kalbos galimybių. Pagalvokite ar tai ką sakote, siunčiate informacijos gavėjui yra aktualu, įdomu ir prieinama. Bendraujant internete žmonės jus vertina pagal tai, kaip jūs rašote, dėstote mintis, pagal jūsų leksines galimybes ir pan. Neadekvačiai elgdamiesi negerbiate kitų, todėl venkite įsivelti į konfliktines situacijas ar tuo labiau jas kurti. Apie žmogaus individualybę jau kalbėjome, tačiau savo neprilystamas savybes demonstruokite tik tuomet, kai jūsų prašo. Niekas nemėgsta pagyrūnų, todėl su savo pasiekimais ir turimomis žiniomis elkitės santūriau (juk žinot, kaip smagu kai kaimyno stogas dega ir kaip liūdna, kai kaimyno kieme gėlės ryškiau žydi nei pas patį). Savo žinių lobynasi dalinkitės tik jei tai yra kažkam įdomu ar esate to prašomas. Perskaitėte įdomią knygą ir apie ją norėtų sužinoti kolega „internautas“ – nebijokite ir drąsiai pasidalinkite savo įspūdžiais. Diskutuodami nebijokite išreikšti savo jausmų (pykčio, nuostabos ir pan.), tačiau tai neturėtų varginti kitų žmonių dalyvaujančių diskusijose. Jei su kažkuo nesutinkate, mandagiai išdėstykite savo poziciją, tačiau detaliau nesivelkite, net jei jūsų pozicija prieštaringa kitiems. Atminkite, kad diskusija vyksta ne apie jus ir jūsų nuostatas. Jei turite galimybę prieiti prie kito žmogaus e. pašto ir perskaityti jo laiškus (juk įdomu pamatyti kolegos algalapį – gal jis uždirba daugiau nei jūs), nedarykite to. Juk į svetimas kišenes realybėje nelandžiojate. Tai toleruotina tik tada, kuomet yra aiškūs įtarimai apie galimai daromą nusikalstamą veiklą (didesnė kolegos alga – ne priežastis). Jei jums atrodo, kad kažkas netinkamai elgiasi internetinėje erdvėje, nepulkite moralizuoti. Kuomet neapsikenčiate kito asmens netinkamu elgesiu (net jei tai būtų vadovo nepadorus elgesys mokant kolegai didesnę algą nei jums. Aišku, juokauju), savo nuomonę apie tai sakykite ne visiems viešai, bet privačiai informuokite tą, kuris jūsų manymu elgiasi netinkamai. Tai gali erzinti tik jus, bet kitų – ne.
Į pradžiąKopijavimas ir piratavimas
Dažniausiai autoriaus teisės pažeidžiamos klastojant jų kūrinius arba pirataujant. Manau su abejomis autoriaus teisių pažeidimo formomis esame susidūrę visi (kas Gariūnų turguje „firminius“ laikrodžius pirko, kas filmuką internete „netyčia“ rado). Klastojimu traktuojamas veiksmas, kuomet intelektinės nuosavybės objektai yra gaminami taip, kad beveik nesiskirtų nuo originalių produktų, ir yra platinimi. Dažnai sukalstojamas ne tik pats objektas (pvz., kompiuterinė programa), bet ir jos įpakavimas, etikėtė, instrukcijos ir pan.
Piratavimas apima neteisėtą (be autoriaus sutikimo) autorinio kūrinio pasisavinimą, jo platinimą, kopijavimą ar keitimą. Internete neteisėtai platinama programinė įranga, filmai, muzikos kūriniai ir pan. Dažniausiai internete piratavimas vyksta tinklalapiuose, kuriuose leidžiama atsisiųsti filmus, muzikos įrašus ir pan. bei elektroniniai laiškai, kuriuose siūloma nelegaliai įsigyti programinės įrangos. Į pirataujančių asmenų sąrašą būsite įtraukti jeigu turėdami legalią kompiuterio licenciją, sugalvosite ją panaudoti dar vienam kompiuteriui. Na nebūkit naivūs, jei nusipirkot vieną licenciją, tai dar nereiškia, kad galit naudoti kur tinkami. Duokit užsidirbti jų kūrėjams! Žmonėms juk reikia pragyventi! Tačiau jei turit licenciją ir jos galiojimas baigėsi – vėl pravėdinkit piniginę ir pirkit galiojančią! Nes kitaip norėdamas gauti programinės įrangos atnaujinimą – darysite nusikaltimą. Nedrįskite kompijuoti kompaktinių diskų ir jų platinti draugams, bičiuliams, šiaip pažįstamiems žmonėms – jie be jūsų matyto puikaus filmo išgyvens, bet užtat nenuskriausite filmo kūrėjų, o būdamas geru draugu pateiksite puikias filmo rekomendacija ir taip paskatinsite žmones jį įsigyti legaliai. Turėdami legalią programinę įrangą, už kurią paklojote nemažą sumą žalių, nebandykite savo nuostolių sumažinti naudodami įrangą komercinei veiklai. Aš juk sakiau – nebūkite naivūs! Tai, ką įsigijote „švariai“, dar nereiškia, kad laisvai tuo galite naudotis. Ir nepainiokite, tai ne jūsų laisvės apribojimas, tai – autorinių teisių apsauga! Netikite? Niekas nedraudžia pabandyti! Tačiau už jūsų bandymo rezultatus ir jų pasekmes AŠ NEATSAKAU. Visi jūsų bandymai yra jūsų paties sprendimas, priimtas LAISVA VALIA.
Yra keletas asociacijų ir agentūrų, kurios, kaip pačios teigia, aktyviai kovoja už vartotojų teises. Tik kas joms kuria pavadinimus!? Rimtai, kas?! LANVA, LATGA-A, AGAT, AVAKA. Prisipažinkime, ar dažnas mūsų yra ką nors daugiau girdėję apie šias organizacijas? Na gal apie LATGA-A kažkiek, jei žiūrit muzikos apdovanojimus „MAMA“. Visoms šios organizacijoms reikėtų „brainstormą“ padaryti susėdus su valstybinės lietuvių kalbos komisija. Bet ir ši pasivadinusi VLKK. Na, bet nenukrypkim nuo esmės – šių asociacijų ir agentūrų veiklos. Visos jos vykdo projektą „NEPIRATAS.LT“. Girdėjot ką nors apie tai? Iki šiol aš irgi nieko nebuvau apie tai girdėjusi. Ar tik projektas nevykdomas iš ES lėšų? Tada būtų aiški projekto „žinomumo“ priežastis. Na, bet vėl gi, eikime prie esmės. Visos minėtos organizacijos, kaip atskiras vienetas, vykdo autorinių teisių apsaugą, tik kurių galų tą patį darbą daro kelios organizacijos? Galbūt jūs žinote priežastį? Tuomet būkite malonūs ir pasidalinkite savo įžvalgomis, nes aš, pasidomėjusi autorių teisių gynėjų veikla, įsitikinu lietuvių liaudies išmintimi – devynios auklės ir vaikas be galvos. Šitiek teisių gynejų, tačiau autorinių teisių pažeidimų nemažėja. Kova su vėjo malūnais? Aš sakyčiau kova su tinginyste po tariamai „aktyvios veiklos“ antklode.
Visos minėtos organizacijos gražiai save pristato, kaip nemažą patirtį sukaupusios, aktyvios kovotojos prieš piratus. Regis patirtis ir laikas turėtų laiduoti atliktų darbų gausybę. O kur jie? Matyt slepiasi po ta pačia „aktyvios veiklos“ antklode. Visus projekto „NEPIRATAS.LT“ dalyvius galima pagirti už pateiktas įžvalgas, kaip atpažinti legalų, autorinių teisių nepažeidžiantį, kūrinį. Pasak jų, patys naujausi filmai ar muzikos kūriniai būna nemokamai neprieinamai ir internete nėra platinami, kol filmas nepasirodo didžiuosiuose kino ekranuose. Šitą žinome visi, kaip ir tai, kad po premjerų tie filmai paplinta interneto platybėse. Nelegaliai platinamų įrašų vaizdo ir garso kokybė gali būti prasta, kas rodo, jog tai gali būti perrašytas kūrinys, nufilmuotas kino teatre ar kaip kitaip nupiltas nuo originalo. Nelegaliai veikiantys tinklalapiai dažnai nenurodo konkrečios kontaktinės informacijos. Na dar neteko matyti plėšiko ant kaktos užsirašiusio „Aš plėšikas“ J Nelegaliai veikiantys tinklalapiai už platinamus filmus, muzikos įrašus ir pan. prašo susimokėti tam tikrą pinigų sumą, kuri nebūna itin didelė, kad būtų galima parsisiųsti muzikos ar vaizdo kūrinį. Dažniausiai tai būna sąskaitėlė, kurią galima apmokėti spaudos kioske arba įmoka atliekama nusiuntus žinutę nurodytu numeriu. Pingėliai keliauja iš šalies į šalį, iš vieno banko į kitą, keliauja tol, kos kovotojai nebesuseka jų ir nuleidžia rankas. Mes tai suprantame, bet kas iš to? Jei tai nelegalu, ką daryti, kaip pranešti, kaip reaguoti, kam pranešti, kas manęs laukia, jei pažiūrėsiu pvz. nelegalų filmą, kurį man siūlo įvairios svetainės, kas man iš to, jei pranešiu apie tai? Vidinio pasitenkinimo padarius gerą darbą man nepakaks. Geri darbai man nelaiduoja sotaus gyvenimo. Manau atsakymai į visus man kilusius klausimus (ne tik jų oficialiame tinklalapyje, kurio šiaip aš neužeinu perskaityti kaip dienos naujienų) leistų visų autorinių teisių gynėjų tinginystės šydui kiek pakilti. O atlikus šiokį įdirbį prie visų minėtų klausimų, dar ir išauga tikimybė, kad tas šydas prarastų (atkreipkite į tariamąją nuosaką, nes nebūtinai taip gali nutikti, visada juk atiranda įvairių pasiteisinimų – tai įstatyminė bazė netinkama, tai lėšų trūkumas, tai šiaip dokumentai dingo) tinginio etiketę.
Man projektas „NEPIRATAS.LT“ patiko tuo, kad pateikia keletą legalių tinklalapių, kuriuose be didelių mokesčių galėsite legaliai žiūrėti filmus ar klausytis muzikos [5]:
www.spotify.com – leidžia nemokamai klausytis muzikos, tačiau norėdami kūrinį parsisiųsti turėsite sumokėti tam tikrą mokestį.
www.netflix.net – kiekvieną mėnesį sumokate tam tikrą sumą pinigų ir legaliai žiūrite filmus, TV laidas ar serialus.
www.megogo.net – taip pat kaip www.netflix.net, tačiau čia viskas pateikiama rusų kalba. Nors kai kuriuos filmus galima žiūrėti ir su tam tikrais subtitrais.
www.itunes.com – sumokėjus mokestį, galima legaliai įsigyti muzikos kūrinių.
Naudotis šių tinklalapių paslaugomis labai paprasta (žiūrėkite vaizdo įrašą):
Jei naudojatės šiais tinklalapiais (pateikiu tik mažą jų dalį), tai galite net neabejoti – jose pažeidžiamos autoriaus teisės, kūriniai platinami nelegaliai, o juos siųsdamiesi autorių teises pažeidžiate ir jūs:
Daugelis nelegalių svetainių teikia „Išsižadėjimus“ (lyg tai apsaugotų nuo autorinių teisių pažeidimo). Toliau vaizdo faile pamatysite kaip atrodo jų „Išsižadėjimas“. Tokios svetainės dažniausiai be „Išsižadėjimo“ pateikia ir aiškiai pastebimą užrašą „Nemokama“ bei nenurodo autorinių teisių ženklo arba jį nurodo netinkamai. Dažniausiai šios svetainės gyvena iš reklamos ir/ar lankytojų „suaukotų“ lėšų.
Man kilo toks sizifiškas klausimas, į kurį atsakymo nesulauksiu, kad ir kaip tikėčiausi. Jei autorinių teisių gynėjų organizacijos žino kaip veikia piratai, kur jie veikia, kokios jų žaidimo taisyklės, tai kodėl nebandoma užkirsti tam kelio?! Aš neesu naivi ir netikiu, kad piratavimą galima užmušti visiems laikams, tačiau pažaboti tikrai taip. Taip sakant – pasėkime baimę.
Pamenate, ką rašiau apie Gariūnus?
Policininkas turguje pastebi piratinių kompaktinių diskų prekeivį:
– Tai ką, prekiauji nelegalia produkcija?
– Ką jūs! Čia atsinešiau kitiems parodyti savo asmeninę kolekciją!
– Tai kad mačiau, kaip iš tavęs ką tik nupirko kompaktą!
– Nenupirko! Atėmė! O pinigų davė, kad tylėčiau!
1 pav. Pavogė autorines teises. Prieiga per internetą: http://m.demotyvacijos.tv3.lt/pavoge-autorines-teises.-1549163.html
Į pradžiąLiteratūra
- Autoriaus teisės. [Žiūrėta 2016-04-02]. Prieiga per internetą: http://www.draugiskasinternetas.lt/isc/html/ope_kaytos.htm
- LR KULTŪROS MINISTERIJOS AUTORIŲ TEISIŲ SKYRIUS. Autorių teisės. 2016-02-17 [žiūrėta 2016-04-02]. Prieiga per internetą http://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/autoriu-teises#teisesirapsauga
- Tinklo etiketas. [Žiūrėta 2016-04-03]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Tinklo_etiketas
- Tinklo etiketas [Žiūrėta 2016-04-04]. Prieiga per internetą: https://fcis.vdu.lt/VDU%20FC%20Naujienos/FOV1-00059ED2/S0410B0A7-04847251
- Turgaus prekeivis (anekdotas) [Žiūrėta 2016-04-08]. Prieiga per internetą: http://lol.tv3.lt/lol/apie-piratavima-valkatavima-ir-spiritizma-id63027
- Veikla „NEPIRATAS.LT“. [Žiūrėta 2016-04-04]. Prieiga per internetą: http://nepiratas.lt/noriu-zinoti/
- Pavogė autorines teises. 2012-10-17 [Žiūrėta 2016-04-25]. Prieiga per internetą: http://m.demotyvacijos.tv3.lt/pavoge-autorines-teises.-1549163.html