Grafinių bylų formatai

Formatas – tai taisyklių rinkinys, failo kodavimo sistemos apibrėžimas. Formatai naudojami tam, kad sukurtą failą galėtų peržiūrėti ir kiti žmonės kitame kompiuteryje. Tai TXT ir DOC formatai tekstiniams failams koduoti, TIFF, PICT formatai spausdinti skirtiems vaizdams, GIF ir JPEG formatai Interneto grafikai vaizduoti.

Rastinė ir vektorinė grafika

Visi grafinių failų formatai skirstomi dvi dideles grupes: rastrinius (taškinius) ir vektorinius atvaizdus. Vektoriniuose grafiniuose failuose yra matematiškai aprašytos paveikslo vaizdavimo taisyklės. Visas paveikslas yra sudarytas iš vektorių, pavyzdžiui, paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kvadratas, aprašomas keturiais vektoriais. Tokie failai turi vieną didelį privalumą – pakeitus jų dydį nenukenčia kokybė. Tačiau esama ir trūkumo – reikia gana galingo kompiuterio, kad būtų galima atlikti matematinius skaičiavimus, reikalingus paveikslėliui pavaizduoti. Formatų pvz.: Adobe Illustrator - .ai; CorelDRAW - .cdr;DWG - .dwg; Scalable Vector Graphics - .svg;

Rastrinės (taškinės) grafikos paveiksliukai yra sudaryti iš taškų, kurių kiekvienas yra tam tikros spalvos ir užima tam tikrą padėtį. Keičiant dydį nukenčia paveiksliuko kokybė, atskiri taškai tampa vis labiau pastebimi. Tačiau tokie paveiksliukai gali būti vaizduojami ir turint tik paprastą vaizdo plokštę – jie nereikalauja matematinių skaičiavimų. Internete labiausiai paplitę GIF ir JPEG paveiksliukų formatai. Tokiu būdu užkoduotus paveiksliukus gali rodyti visos Interneto naršyklės. Internet Explorer naršyklė dar gali rodyti BMP formato paveiksliukus, tačiau jie užima daug vietos kompiuterio diske ir ilgai siunčiami, todėl naudoti šį formatą nepatartina.

GIF (Graphic Interchange Format)

GIF yra firmos CompuServe formatas, skirtas spalvotiems paveiksliukams koduoti. Šis formatas nepriklauso nuo operacinės sistemos ir labai tinka grafine informacija keistis Internete. Šiuose failuose informacija glaudinama (tai vadinama kompresija), t.y. prieš įrašant paveiksliuką į diską jis suarchyvuojamas, o jį peržiūrint informacija „išpakuojama”. GIF paveiksliukuose informaciją glaudinant ji neprarandama (tai kompresija „be praradimų” ), visa grafinė informacija saugoma faile. Tokių paveiksliukų privalumas yra tai, kad vaizdas neiškraipomas, kontūrai vaizduojami labai aiškiai. Tačiau esama ir vieno esminio trūkumo: GIF paveiksliukuose naudojamos tik 256 spalvos, o jų neužtenka realiems gyvenimo vaizdams (nuotraukoms, realistiškiems tapybos darbams) perteikti.

GIF formato savybės:

• Galimybė saugoti informaciją interlaced būdu. Kai paveiksliukas siunčiamas Internetu, iš pradžių jis matomas prastos kokybės, tačiau siunčiant daugiau informacijos kokybė gerėja. Kai paveiksliukas saugomas paprastu būdu (non-interlaced), matoma tuo metu atsiųsta aukštos kokybės paveiksliuko dalis. Žiūrovui maloniau matyti ryškėjantį prastos kokybės paveiksliuką negu laukti, kol bus atsiųstas visas paveiksliukas, ir matyti tik jo dalį. Paprastai informacija paveikslėlio faile saugoma nuosekliai, t.y. pradžioje saugoma informacija apie pirmą taškų eilę (iš kairės į dešinę), paskui apie antrą, apie trečią ir t.t. Tokia tvarka paveiksliukas ir rodomas ekrane. Interlaced paveiksliukuose informacija saugoma nenuosekliai. Saugomos ne 1, 2, 3, 4, 5, 6 eilutės, kaip įprastame faile, bet 1, 4, 2, 5, 3, 6 ar pan. Kai toks paveiksliukas siunčiamas, iš karto matomas visas vaizdas (kas ketvirta eilutė), nors ir blogesnės kokybės. Tai kelia įspūdį, kad viskas vyksta greičiau. Jei jūsų tai nedomina, galima vos pamačius kontūrus (parsisiuntus ¼ paveiksliuko) eiti į kitą puslapį. Siųsdamiesi paprastą paveiksliuką turėtumėte laukti, kol jis bus parsiųstas visas.
  
  
• Animuotas GIF failas. Tai būdas, kai į vieną failą galima sudėti kelis paveiksliukus (kadrus) ir nurodyti jų keitimosi dažnį. Jei paveiksliukai nedaug skiriasi vienas nuo kito, judesys būna kaip animaciniame filme. Tai Internete dažniausiai naudojama ir lengviausiai sukuriama animacijos rūšis. Kadangi animacijos faile saugomas kiekvienas kadras (ne skirtumas tarp kadrų), reikia sekti failo dydį. Geriausia pasirinkti nedaug spalvų ar šešėlių turinčius paveiksliukus, nenaudoti fotografinių vaizdų. Žinoma, kartais šito išvengti nepasiseka.
  
  
• Permatomumas (Transparency). GIF formato paveiksliukuose galima vieną spalvą padaryti permatomą. Dažniausiai permatomas būna paveikslėlio fonas. Tai leidžia išvengti tradicinės stačiakampio formos ir sukurti bet kokios formos paveiksliuką.Kartais patogiau sukurti „netikrą” permatomumą, t.y. paveikslėlio foną (ar kokį kitą fragmentą) padaryti tokios pačios spalvos kaip tinklalapio fonas.
  
  
  

   

PNG (Portable Network Graphics - .png)

Šis (.png) formatas - bitų masyvo formatas, kuris suglaudinamas „be nuostolių“. Sukurtas kaip GIF formato pakaitalas – formatas nereikalaujantis patento licencijos. Tai grafikos failų formatas, palaikomas daugelio interneto naršyklių. Šis formatas tinkamas grafikos vaizdams suglausti ir įrašyti. Vėliau vaizdą išskleidus, neprarandami jokie grafikos vaizdai. Šis .png formatas palaiko kintamą vaizdų skaidrumą (alfa kanalai) ir valdo vaizdų ryškumą skirtinguose kompiuteriuose (gama korekcija). Šis formatas naudojamas įvairiausiai grafikai - nuo mažų vaizdų (pvz., ženklams ir reklaminėms antraštėms) iki tikrai sudėtingų (pvz., nuotraukoms). PNG naudoja nepatentuotą duomenų glaudinimo be nuostolių metodą žinomą kaip „deflate“ (zlib/gzlib).

 

JPEG (Joint Photographic Experts Group Standard)

JPEG – tai standartizuotas statinių paveiksliukų kompresijos mechanizmas. JPEG algoritmas yra skirtas spalvotoms arba juodai baltoms nuotraukoms glaudinti. Šis formatas puikiai tinka fotografijoms, natūralistiniams tapybos darbams koduoti, tačiau nelabai tinka tekstui, paprastiems nedaug spalvų turintiems paveikslėliams, grafikos darbams. JPEG yra skirtas statiniams paveikslėliams – judantiems vaizdams skirtas kitas, tačiau į jį labai panašus formatas MPEG. JPEG kompresija yra kompresija „su praradimu” – tai reiškia, kad informacija, kurios nepastebi žmogaus akis, iš paveiksliuko eliminuojama. Kuo didesnis suspaudimo lygis, tuo blogesnė paveiksliuko kokybė. JPEG kompresijos algoritmas paremtas žmogaus akies netobulumu, t.y. atsižvelgiama į tai, kad žmogaus akis labiau reaguoja į ryškumo pakitimus nei į spalvos pasikeitimą. JPEG formatu labai tinka naudotis Internete – jis įgalina daug kartų sumažinti paveiksliuko užimamą vietą kompiuterio diske, taip pat parsiuntimo laiką, žmogaus akiai nepastebint, kad pasikeičia paveikslėlio kokybė. Svarbi JPEG formato savybė yra tai, kad galima reguliuoti suspaudimo, taip pat ir kokybės praradimo laipsnį. Tokiu būdu galima pasiekti kompromisą tarp kokybės ir failo užimamos vietos (dydžio). Jei planuojama keletą kartų redaguoti (atidaryti, uždaryti, išsaugoti, koreguoti) paveiksliuką, naudokitės kokiu nors kitu 24-bitų formatu (pvz.: BMP, TIF, TGA, PCX, PSD). Kad atliekant ankščiau minėtus veiksmus nenukentėtų kokybė, tik galutinį rezultatą išsaugokite JPEG formatu. JPEG formatas turi panašią savybę kaip Interlaced GIF formatas. Tai vadinama progresyviniu JPEG (progressive mode). Skirtumas tik tas, kad kraunantis Interlaced GIF paveiksliukui vaizduojama kas antra taškų eilutė, o progresyvusis JPEG ryškėja 8x8 taškų kvadratėliais.

JPEG naudojamas:

• norint sumažinti failo užimamą vietą diske;
• norint saugoti vaizdus, kurie turi daugiau nei 256 spalvas (24-bitai vienam taškui).

TIFF (Tag Image File Format)

TIFF šiuo metu yra labiausiai paplitęs rastrinės grafikos formatas (visi naujieji grafikos redagavimo įrankiai suteikia galimybę redaguoti ir išsaugoti TIFF failus). Jame saugoma visa paveikslėlio informacija, galima naudoti kompresiją „be praradimų” (tai labiausiai paplitęs LZW kompresijos algoritmas). Dėl didelės failų apimties TIFF formatas nėra WWW standartas. TIFF formatu galima saugoti juodai baltus bei daug spalvų turinčius atvaizdus (1, 4, 8 bitų juodai baltus ir 8, 16 ir 24 bitų spalvotus). Šis formatas naudotinas atvaizdams archyvuoti, jei reikia, kad jie būtų geros kokybės, taip pat skenuoti atvaizdus spausdinimui. Jei neapsisprendėte, kuriuo WWW formatu reikia išsaugoti paveiksliuką, galite jį išsaugoti TIFF formatu, o vėliau konvertuoti į reikiamą formatą.

EPS (Encapsu-lated PostScript)

Naudojamas leidybiniame aukščiausios kokybės reikalaujančiame darbe ir įvairiausiuose spaudiniuose Naudojamas programose PageMaker, QuarkXpress lazeriniuose spausdintuvuose ir tipografinėse mašinose Linotronic Reikalauja 3 kartus daugiau atminties negu .tiff

Kokį formatą ir kada naudoti?

• Geriausia visada naudoti vadinamąjį savą formatą. Pvz., .cdr - Corel Draw; .psd - PhotoShop.
• Jeigu norite pervesti savo vaizdą į kitą formatą, patartina naudoti .TIFF formatą (jei leidžia atmintis), jei ne, rinkitės .jpeg formatą.
• Jei norite pervesti į programą, kuri nepalaiko nei .tiff, nei .jpeg, rinkitės .eps.
• Jeigu norite sukurti vaizdus darbastaliui arba labai mažus paveikslėlius, kurių kokybė nukentės nuo suspaudimo, rinkitės .BMP formatą.
• WWW puslapiams kurti puikiausiai tiks .JPEG arba .GIF. formatai.

WWW puslapiai - JPEG, GIF ar PNG?

Realiems vaizdams saugoti JPEG formatas yra pranašesnis už GIF – jis gali saugoti pilną spalvinę informaciją. Taigi skenuotos ar skaitmenine kamera darytos nuotraukos ir kitokie vaizdai bus geresnės kokybės ir užims mažiau vietos, jei bus užkoduoti JPEG formatu. PNG formatas užima daugiau vietos, bet turi daugiau galimybių atvaizduojant permatomumą, dalinį permatomumą, gama korekcijos informacija. Gama, tai tam tikras skaičius, nusakantis ekrano švytėjimo priklausomybę nuo įtampos kineskopo elektroduose. Šis skaitmuo, nuskaitytas iš failo koreguoja šviesumą atvaizduojant. GIF formatas labiau tinka kelių spalvų paveiksliukams, pavyzdžiui, grafikos darbams ar piešiniams. Šiuo atveju GIF paveiksliukas geriau atvaizduoja kontūrus, jis yra mažesnis nei toks pat JPEG paveikslėlis. GIF formatas naudotinas paveiksliukams su dideliais tos pačios spalvos plotais, taip pat juodai baltiems paveiksliukams, turintiems nedaug pustonių (iki 256). GIF ir JPEG failai savo dydžiu gali skirtis net keliasdešimt kartų. Jei reikia išsaugoti aiškius kontūrus, kampus, irgi turi būti naudojamas GIF formatas. Šito retai prisireikia realiems atvaizdams, bet aktualu tekstams, pabraukimams, užrašams, dažnai naudojamiems Internete. Jei turite vieno iš aptartų formatų failą, geriau palikti jį tokį, koks yra, t.y. nekonvertuoti į kitą formatą – tai neefektyvu ir reikalauja daug darbo. Geriausia dar skenuojant nuotraukas ar paveiksliukus pasirinkti reikiamą formatą.

JPEG:

• Nuotraukoms.
• Realistiškiems paveikslams (tapybos darbams, akvarelėms ir t.t).
• Juodai baltiems paveikslams, kurie turi daugiau nei 256 pilkos spalvos atspalvius ir spalvotoms nuotraukoms, kurios turi daugiau nei 256 spalvas.

GIF:

• Dviejų lygių juodai baltiems paveiksliukams arba paveiksliukams, turintiems ne daugiau kaip 256 pilkos spalvos lygius.
• Spalvotiems piešinukams, turintiems nedaug spalvų (iki 256), ir paveiksliukams, turintiems didelius vienos spalvos plotus (pvz.: logotipams, animacijos kadrams).
• Grafikos darbams (lineart).
• Užrašams, tekstui, kai reikia išsaugoti ryškius kontūrus.

PNG:

• Nemokamas, programoms kuriančioms PNG failus nereikia licencijos.
• Geriau ir tiksliau suspaudžia vaizdą nei GIF.
• Ne visose naršyklėse atvaizduojamas teisingai.
• Mažiems paveiksliukams jis kokybiškesnis nei GIF, dideliems - užima daugiau vietos nei JPG.

Grafikos programų funkcijos

• Radegavimo ploto pasirinkimas.
• Linijų piešimas skirtingų spalvų, dydžių, formų ir slėgio teptukais.
• Regiono užpildymas spalva, gradientu ar tekstūra.
• Spalvos pasirinkimas naudojant skirtingas spalvines paletes (RGB, HSV) arba naudojantis spalvų pasirinkėju.
• Raidžių rašymas naudojant skirtingus šriftus.
• Įbrėžimų, purbo, raukšlių ir kitų trūkumų pašalinimas iš nuotraukų.
• Kompozicijos redagavimas panaudojant sluoksnius.
• Redagavimas ir konvertavimas tarp skirtingų spalvinių modelių.
• Įvairių efektų pritaikymas, toių kaip ryškinimas arba blukinimas.
• Konvertavimas į įvairius grafinius formatus.

Piešimo, grafikos programos

• Gimp – Labai galinga paveiksliukų manipuliavimo programa, puiki redaguojant nuotraukas ir kuriant paveikslėlius. Programa veikia Linux, Windows (XP ir Vista), Mac OSX ir kai kuriose Unix sistemose.
• Ultimate Paint – Paveikslėlių kūrimo ir jų redagavimo programa Windows sistemose. Labai kompaktiška ir greitai veikianti grafikos redagavimo programa su daugybe funkcijų.
• Skencil – Interaktyvi programa darbui su vektorine grafika Unix ir Linux operacinėse sistemose sukurta naudojant Python programavimo kalbą. Programa turi galybę funkcijų tokių kaip užpildymas gradientu, bezier kreivės ir teksto lenkimas pagal kreives.
• InkScape – Jeigu ieškote nemokamos programos pakeisiančios Adobe Illustrator ar CorelDraw, IncScape yra teisingas pasirinkimas. Tai - pilno funkcijų rinkinio vektorinės grafikos redagavimo programa. Interneto svetaiė turi galybę informacijos, paaiškinimų ir galerijų apie darbus, kuriuos galima sukurti su programa, tam kad suprastumėt ką ir kaip naudoti.
• Paint.net – Nemokama paveiksliukų redagavimo programa Windows operacinėse sistemose. Programa užėmė 19 vietą iš 100 programų 2007 metų PC World rinkimuose. Ji turi pilną sluoksnių ir specialių efektų palaikymą, įrankiai yra aukšto lygio. Veikia stipri interneto bendruomenė, kuri vykdo palaikymą ir programinės įrangos atnaujinimą. Programa lyginama su Adobe Photoshop.
• SmoothDraw NX – Įrankis piešimui ranka ant elektroninės lentelės. Keletas teptukų ir pieštukų tipų skirtų kurti realistinius piešinius. Taip pat koreguoja linijas, jei piešiate su pele.
• ImageForge – Paveiksliukų redagavimo ir kūrimo programa Windows operacinėms sistemoms. Nors programa nėra labai tobula, tačiau turi keletą žavių funkcijų, tokių kaip lengvas 3D teksto kūrimas, raudonų akių panaikinimas ir nuosavų windows ekrano užsklandų kūrimas.
• Brush Strokes – Nemokamas grafinis redaktorius, su daugeliu populiarių grafinių formatų palaikymu. Ji neturi pilno funkcijų rinkinio kaip kitos programos, tačiau yra geras pasirinkimas ne techniškiems ar paprastų programų ieškantiems žmonėms.
• Project Dogwaffle – Piešimo kompiuterinė programa. Turi neblogą įrankių rinkinį ir yra labai funkcionali, tačiau neturi daugelio didesnių programų funkcijų.
• Sodipodi – Vektorinės grafikos programa veikianti ant Unix ir Windows sistemų. Ji turi daugybę gerų fukcijų, tokių kaip centro gradientas, tekstūrinės linijos, dinaminis xml redagavimas ir vertikalaus teksto kūrimas.
• Karbon14 – Kita vektorinės grafikos programa išleista pagal GNU liceciją. Ši programa yra dalis Koffice projekto, kuris įtraukia daug įvairių KDE įrankių.
• ArtWeaver – Nemokama piešimo programa Windows sistemoms, sukurta imituoti tikrus dailininko įrankius ir efektus, kai piešiama ant drobės. Ji palaiko daugelį populiarių bylų formatų, kaip ir kitos programos, turi standartinius redagavimo įrankius ir kelis efektus.
• GimpShopdotnet – Modifikuoja Gimp versija, sukursta kaip alternatyva Adobe Photoshop programai.
• ImageMagick – Komandinės eilutės programa, paveiksliukų kūrimui ir redagavimui. Turi visą pluoštą įvairių naudingų funkcijų, tokių kaip dalijimasis paveikslėliais ir jų transformavimas, apvertimas, veidrodžio efektas, sukimas ir daug kitų.

Animacijos ir 3D programos

• Terragen – Leidžia kurti nuostabias scenas ir fotorealistinius paveikslėlius. Programoje yra daug įrankių vietovių kūrimui, vandens ir debesų generatoriai, realistinis saulės šviesos kūrimas ir dar daug kitų funkcijų. Veikia su Windows ir Mac OS sistemomis.
• Google SketchUp – Galinga 3D programa leidžianti kurti 3D modelius. Programa yra paprasta ir lenvai naudojama, galima sukurti viską, pradedant svajonių namu baigiant dangoraižiu. Dirba Windows ir Mac sistemose.
• Art of Illusion – Atviro kodo 3D modeliavimo studija parašyta Java kalba ir veikianti su Java Virtual Machine. Internete galima rasti keletą vartotojo vadovų žmonių figūroms kurti, darbui su trikampiais paviršiais ir dar suteikiančių geresnį programos supratimą.
• Blender – Geriausia 3D grafikos programa veikianti daugelyje operacinių sistemų. Labai galinga programa, tačiau, jei nesate specialistas, programos naudojimas gali pasirodyti sudėtingas. Internete galima rasti vartotojo vadovų, galerijų ir bendruomenę, kuri atsakys į jūsų klausimus.
• 3D Canvas – Realaus laiko 3D modeliavimo ir animacijos įrankis. Lengva kurti 3D scenas su drag-and-drop įrankiais. Derinamos įrankių juostos ir vartotojo sąsaja, vaizdas-po-vaizdo animacija yra tik dalis programos funkcijų.
• Graphix – Atviro kodo grafikos redaktorius, leidžiantis kurti ir redaguoti taškinius ir vektorinius paveiksliukus. Veikia WINE ir WinXP operacinėse sistemose.
• 3D Plus – Programoje trūksta keleto funkcijų, kurias turi 3D programos, tačiau ji lengvai valdoma ir veikia gerai darant nedidelius ir greitus darbelius. Galima įsigyti išplėstą versiją už $9.99.
• Anim8or – 3D modeliavimo ir animacijos programa, kurią galima atsisiųsti, tačiau ji vis dar tobulinama. Turi klaidų, tačiau labai simpatiška programa sukurta vieno žmogaus, palaikanti norimas funkcijas. Turi 3D objektų naršyklę, true-type šriftų palaikymą, 3D modeliavimo įrankį ir t.t.
• Synfig – Labai galinga, gerai padaryta 2D vektorių animacijos programa. Ši programa buvo sukurta studijinės kokybės animacijai kurti ir kodėl ji išleista nemokama, tik pagal GNU licencija, neaišku. Veikia Windows, Mac ir Linux operacinėse.
• BRL-CAD – Tarpplatforminė 3D modeliavimo programa, kurioje yra spindulių trasavimas, interaktyvus geometrijos redaktorius ir daug kitų funkcijų. Programa rekomenduojama ne techniškos pakraipos vartotojams.
• MindsEye – Simpatiška, nemokama 3D modeliavimo programa Linux naudotojams. Įtraukia multi-scene/user koncepciją, kuris leidžia daugeliems žmonėms dirbti su tomis pačiomis scenomis ir atv., objektiškai orientuotas modeliavimas, darbas tinkle ir daug kitų funkcijų.
• Maya Personal Learning Edition – Maya yra nuostabi, tačiau brangi 3D grafikos programa. Yra nemokama programos versija, kuri leidžia išmokti dirbti su ja prieš perkant. Ši versija yra beveik visas funkcijas kaip ir standartinė, tačiau yra ne komerciniam naudojimui ir jūsų paveiksliukai bus paženklinti vandens ženklais.

Įvairios programos

• Picassa – Nemokama paveiksliukų redagavimo programa iš Google. Nedidelė ir lengvai valdoma programa, kuri palaiko akių raudonumo pašalinimą, foto korekciją ir daugelį standartinių įrankių.
• IcoFX – Nemokama Windows sistemos programa ikonų kūrimui, turinti daugiau nei 40 skirtingų efektų ir filtrų.
• Pixel Toolbox 1.1 – Simpatiška programa Windows sistemos darbastalio grafikos kūrimui. Su šia programa galėsite susikurti ikonas, kursorius, darbastalio paveikslėlius. Lengvai suprantama vartotojo sąsaja ir aišku nemokamas atsisiuntimas.
• ColorPic – Spalvos paėmėjas, skirtas kurti paletes iki 16 skirtingų spalvų. Galite lengvai paimti bet kurią ekrano spalvą, spalvos rodomos šešioliktainiu ir dešimtainiu kodu, galite derinti atspalvius ir ryškumus, veikia su firefox, IE, Photoshop ir kitomis programomis.
• Favicon Generator – Paprastas, veikiantis internete favicon generatorius. Galima laisvai ir greitai pakeisti paveiksliuką į favincon.ico jūsų interneto svetainei.
• FastStone Image Viewer – Paveiksliukų naršyklė, konverteris ir redaktorius su pilnu funkcijų rinkiniu: raudonų akių nuėmimas, karpymas, siuntimas paštu, spalvų korekcija ir kitos. Programa palaiko pagrindinius bylų formatus ir veikia Windows sistemose.
• Icon Studio 1.2 – Nemokamas ir lengvas naudoti ikonų kūrėjas ir redaktorius. Galima kurti įvairių dydžių ir spalvinės gamos ikonas, sukti, apversti, importuoti iš EXE bylų ir kt.